Muitų teisė praktikams
Klausimai-atsakymai
Miškų rizikos prekės: kaip importuotojams užtikrinti atitiktį?
Skaitytojo klausimas: Kaip importuotojai gali užtikrinti atitiktį tokiems reikalavimams, kurie numatyti ES miškų naikinimo ir alinimo reglamente (apie iššūkius rašoma dr. David Savage straipsnyje „Ar Briuselis gali išgelbėti pasaulio atogrąžų miškus?“)?
Verslo iššūkių aptarimo su Lietuvos muitine apžvalga
2023 m. gruodžio 28 d. vyko Muitinės praktikų asociacijos narių susitikimas su Lietuvos muitinės vadovybe. Aptarti aktualiausi verslui kylantys iššūkiai – kaip juos spręsti ir užtikrinti, kad ateityje tokių problemų, kaip, pavyzdžiui, kai paleidus iMDAS buvo ilgam sutrikdytas darbas, nebekiltų? Be iMDAS kalbėta apie Klaipėdos uosto muitinės darbo organizavimą ir tarptautinių sankcijų taikymą (reikalavimą pateikti gamintojų deklaracijas naudotoms prekėms).
Teismų praktika
Nelengvatinės prekių kilmės nustatymas: viskas, ko Jums reikia, yra... sėkmė
Teisinis aiškumas ir tikrumas yra tai, ko reikia atitiktį siekiančioms užtikrinti bendrovėms, kad jos galėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindinę veiklą. Įstatymų leidėjai stengiasi pateisinti šį lūkestį, pavyzdžiui, numatydami tokias galimybes kaip privalomosios informacijos (PI) sprendimai. Deja, kuo daugiau teisinių nuostatų, tuo mažiau aiškumo. Muitinės priimtus PI sprendimus gali panaikinti Europos Komisija (pvz., Harley-Davidson byla), arba ES Teisingumo Teismas (ESTT) ginče dėl PI sprendimo gali nuspręsti, kad Europos Komisija, priimdama deleguotuosius teisės aktus, viršijo savo įgaliojimus. Pastarasis atvejis kelia klausimą, kiek privalomos yra deleguotų reglamentų, pavyzdžiui, SMK deleguotojo akto, nuostatos - pateikiame trumpą neseniai priimto ESTT sprendimo dėl nelengvatinės kilmės taisyklių apžvalgą.
Apžvalgos ir komentarai
Mintys apie nepreferencinę ir „pradinę“ kilmę
Praėjo daug metų, jei ne dešimtmečių, kai prekybos reguliavimas „išaugo“ tarifus. Šiandien stebime, kaip daugėja politikos priemonių (pvz. atsakingo verslo elgesio reikalavimai, aplinkosaugos, socialiniai ir gero valdymo reikalavimai (ESG)), kuriomis siekiama spręsti įvairias žmonijos problemas, įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų darbą, vergiją, priverstinį darbą ir anglies dioksido išmetimą. Šiuos klausimus būtina spręsti moraliniais ir ekonominiais sumetimais, tačiau dabartinis modelis, kuriuo reikalaujama visiško žaliavų atsekamumo ir nustatomi susiję apribojimai, sankcijos ir draudimai pasienyje, kelia daugybę iššūkių. Pavyzdžiui, net jei importuotojas ir turėtų svertų ar galimybių stebėti tiekimo grandinę iki pradinių žaliavų kilmės vietos, gautas paveikslas būtų tik momentinis vaizdas, galintis dinamiškai keistis per kelias dienas ar net valandas.
Ko tikėtis, jei gabenate prekes į Rusiją ir Baltarusiją (arba iš jų) per Latviją?
Muitinės duomenimis, nuo sankcijų įvedimo Latvijos muitinė atliko 184 972 krovinių dokumentų patikrinimus ir 6 027 krovinių fizinius patikrinimus. 8396 atvejais muitinė neleido gabenti prekių, kurioms taikomos sankcijos. 2022 m. dėl sankcijų vengimo iškelta 114 baudžiamųjų bylų, o 2023 m. - 87 baudžiamosios bylos.
Nauja Komisijos darbo programa SMK elektroninių sistemų diegimui
2024-2025 m. bus paleidžiamos likusios elektroninės sistemos, numatytos Sąjungos muitinės kodekse (SMK). Naujų muitinės sistemų paleidimas verslui, priklausomai nuo jo specifikos, gali reikšti daug ką: darbo patogumą popieriniams dokumentams tapus elektroniniais (pvz., T2L), reikšmingus finansinius sutaupymus (pvz., naudojantis centralizuotu įforminimu), būtinybę pokyčiams pritaikyti verslo procesus ir programas, arba tiesiog galimus veiklos sutrikimus muitinės programų paleidimo metu (tokius kaip šį mėnesį verslui Lietuvoje problemų sukėlęs iMDAS naujų paslaugų paleidimas). Š.m. gruodžio 15 d. Europos Komisija įgyvendinimo sprendimu nustatė naują darbo programą, kuri keičia ankstesniąją, parengtą 2019 m. Apžvelkime, kokie diegimo terminai kokioms sistemoms yra numatyti ateinančiais metais – jeigu su jomis dirbate, apgalvokite, kaip tai įtakos Jūsų veiklą.
Tvarūs drabužiai ir lėta mada pasaulinėje žiedinėje ekonomikoje
Ar žinote, kad į ES vienam asmeniui per metus importuojama maždaug 26 kg tekstilės gaminių? O išmetama maždaug 11 kg? Kad drabužiai paprastai dėvimi tik 7 ar 8 kartus? ES rengia ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategiją (žr. 2023.12.21 Oficialiajame leidinyje paskelbtą Europos Parlamento rezoliuciją), nes tekstilės gaminių per gyvavimo ciklą daromas neigiamas poveikis klimatui pagal dydį vidutiniškai yra ketvirtoje vietoje po maisto, būsto ir judumo poveikio. Šiuo straipsniu kviečiame jus pamąstyti, ką galima ir reikia padaryti muitinės srityje, kad būtų prisidėta prie ES ir pasaulinių tvarumo tikslų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, ar muitų tarifai arba lengvatinės kilmės taisyklės skatina žiedinę ekonomiką, t. y. naudotos tekstilės importą pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui ir kitas tvarias galimybes.
Aktualijos
ES aktualijos: gruodis 2023
Naujienos 52 savaitę: importo muitų tam tikriems produktams pakeitimai nuo 2024.01.01; tarifinių kvotų, pagal kurias mokami mažesni importo muitai, pakeitimai nuo 2024.01.01; ES-JK prekyba - dėl elektros akumuliatorių ir elektrifikuotų transporto priemonių lengvatinės kilmės; įsigalioja kovos su ekonomine prievarta priemonė - papildomos ES muitų ir prekybos apribojimų galimybės; PMO generalinio sekretoriaus Dr. Kunio Mikuriya atsisveikinimo renginys.
LR aktualijos: gruodis 2023
Naujienos 52 savaitę: muitinės deklaracijų ir reeksporto deklaracijų taisymo tvarka; įsigalioja 12-asis sankcijų Rusijai paketas; dėl naudotų automobilių kainų žinyno taikymo; asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės; prašymus imtis veiksmų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos bus privaloma teikti elektroniniu būdu; atliekų tarpvalstybinių vežimų patikrinimų plano priemonės ir užduotys.